Žiūriu į grožį su ironija Vytautas Kernagis

Žiūriu į grožį su ironija
Graži gamta, graži šeima
Neblogos kojos, gražios kojinės
Žavi Liuciferio žmona

Gražiai mes kalbame, gražiai paguodžiame
Gražiai dainuojame gražias dainas
Gražiai išdžiaustome varžovų nuodėmes
Gražiai uždangstome savas dėmes

Graži mūs šiandiena, graži mūs rytdiena
Graži saulėkaita, gražus dangus
Gražiai mes kylame, gražiai mes ritamės
Gražiai apstumdome vieni kitus

Gražiai mes juokiamės, gražiai mes verkiame
Gražiai mus traiško garvežiai
Ir kai gražiai akis užmerkiame
Tai mus palaidoja labai gražiai

Gražiai mes kalbame, gražiai paguodžiame
Gražiai dainuojame gražias dainas
Gražiai išdžiaustome varžovų nuodėmes
Gražiai uždangstome savas dėmes