Rauda Boružei. Vasaros sapnas Vytautas Kernagis

Rytą
Patekant saulei
Mirė boružė

Ją vežė iškeltą aukštai
Stikliniam laše

Pakely be kepurių
Stovėjo basi šienpjoviai
Žybčiojo dalgiai

Priekyje dvylika raitelių jojo
Kaip nupiešti jų žirgai
Ėjo žemai nuleidę galvas
Ir nesimatė, kur baigiasi kelias
Šalia katafalko
Ėjo mergaitė raiša
Ji buvo boružės sesuo

Raudotojų dvylika
Tų dvylika
Juodai gobtūruotų naktų
Paskum raudodamos ėjo:

"Saulele, saulele
Auginki smilgelę
Boružei pakilt"