Lipalas Free Finga

Be tavęs aš nulis
Co-dependent
Atsigulęs
Vidury kambario
Sninga dulkėm
Dar tik rugpjūtis
Mano oda
Kaip vaga upės
Tokia išdžiūvus
Valtis dužo, pramušė dugną
Ant langų dabar kabo burės
Aš slepiuosi tik viduj, nes
Eit kažkur - tai kaip žengt į ugnį

Kiek šita diena gali tęstis?
Ji vistiek niekur nenuves
Čia geriausiu atveju testas
Maniau nuramins gal menas
Muziejuj spyrė nerimas
Prakalbo drobės senos
Sakė, kad pasaulis dega
Sako ′jų akys stebi'
Daug priešaky, bet žiūrėsiu per petį
Mano ID vėl slepias
Mano EGO padarytas iš medžio
Dabar jis
Crashina
Kelias į kambarį gretimą
Dar palaikyk savo petį man
Per jį perėmiau nerimą