Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj Vytautas Kernagis

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
Raudonos, kad pravirkt gali
Rasa ten laša nuo lelijų
Lyg dalgio ašmenys - gaili

Ir pjauna širdį tarsi dobilą
Lig gyvuonies, lig pašaknų
O vakarais kažko taip tolima
Kažko nėra, kažko nėra - lyg artimų

Tokia tyla gyvybėn smelkias
Kasdienio židinio ugnim!
Tokia daina, kad užsimerkia
Dainuodami - lyg mirdami!

Lig pašaknų ten pjauna širdį
Ten teka vandenys liūdnai
Ir dulkės vieškelių dar šiltos
Tarsi sodybų pelenai

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
Raudonos, kad pravirkt gali
Rasa ten laša nuo lelijų
Lyg dalgio ašmenys - gaili

Ir pjauna širdį tarsi dobilą
Lig gyvuonies, lig pašaknų
O vakarais kažko taip tolima
Kažko nėra, kažko nėra - lyg artimų