Dūmelis danguje Vytautas Kernagis

Kol aš dar žilas nebuvau
Skraidžiau padebesiuos
Bet iš aukštybių nukritau
Ir žemėje rausiuos
Ir doras būti aš bandžiau
Ir apsimest kvailiu
Kol vieną kartą pamačiau
Kad nieko negaliu

Žiūrėk, kaip sklaido virš manęs aukštai
Dūmelis danguje
Ir tu išnyksi, kaip matai
Be pėdsako, deja...

Žiūrėk, kaip sklaido virš manęs aukštai
Dūmelis danguje
Ir tu išnyksi, kaip matai
Be pėdsako, deja...

Kuriems velniams seniems viltis -
Ir ką ji bepadės
Bet dūžta ir jauna širdis
Nuo netikros vilties
Tad ir doras būti aš bandžiau
Ir apsimest kvailiu
Kol vieną kartą pamačiau
Kad nieko nieko negaliu